Loading...
X

Rankdarbiai mano gyvenime….

Esu rankdarbių mylėtoja. Jie mane supa nuo pat vaikystės. Megzti išmokau iš mamos. Mūsų namuose visada būdavo daug įvairiausių siūlų. Mėgdavau juos tvarkyti ir įsivaizduodavau, ką galima iš jų numegzti. Vasarą, nuvažiavusi pas močiutę, užsiimdavau siuvimu. Močiutė buvo siuvėja, pas ją rasdavau audinių atraižėlių, iš jų kurdavau lėlėms rūbelius. Užaugusi lankiau siuvimo kursus, kad galėčiau pasisiūti drabužį sau. Kita močiutė išmokė siuvinėti. Miela prisiminti, kai vaikystėje susėdę prie didelio močiutės stalo, keturios pusseserės, išsirinkdavome iš spalvojimo knygelių piešinėlius, juos persikopijuodavome per kalkę ant audinio ir siuvinėdavome virvute, po to išmokome siuvinėti kryželiu. Šiam užsiėmimui dabar nebelieka laiko. Džiaugiuosi, kai matau siuvinėjant dukrą.   Taip pat močiutė išmokino nerti vašeliu. Ji buvo aksarankė nėrimo meistrė. Kiekvieną kartą apsilankę pas ją svečiuose, grožėdavomės kruopščiai išnertais naujais gaminiais. Močiutės rankdarbiai puošia ir mano namus, jie skleidžia šilumą ir gerus prisiminimus. Iš tėčio išmokau piešimo talento. Patikdavo vartyti tėčio gražiai apipieštus albumus, per karnavalus visada puošdavomės jo labai gražiai išpieštomis kaukėmis. Mokykloje lankiau piešimo būrelį, bet šis užsiėmimas netapo mano aistra, teptuką paimu retai, labiau patinka spalvotų siūlų raizgalynė. Prieš keletą metų draugė pasiūlė išmokti verti papuošalus, iš pradžių atsisakiau, nes maniau, kad neturėsiu tam laiko, bet panaršiusi karoliukų gausybėje, ir pamačiusi kūrybos galimybes, neatsispyriau.  Džiaugiuosi, kad augau tokioje talentingų žmonių apsuptyje. Mano visas laisvalaikis rankdarbiai, siūlų ir mezginių pilnos spintos. Bet labai džiaugiuosi, kad netenka dejuoti, kad nesugalvoju ką veikti, nes moku daugiau nei suspėju įgyvendinti. Dabar visą savo laiką skiriu kūrybai: mezgu, neriu, veriu, modeliuoju ir tikiuosi viso to išmokyti savo tris dukras ir būsimus anūkus…

rankdarbiai

Mano rankdarbiai